Saulė yra Saulės sistemos centras, ji yra gyvybės ir energijos šaltinis visam, kas gyva. Be saulės nebūtų gyvybės. Žmonės kažkodėl linkę patikėti sukurtais priešais ir su jais kovoti. Net jei tas priešas – jų gyvybės šaltinis.. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad dedama labai daug pastangų tam, kad mes taip galvotume ir naudotumėmės siūlomomis priemonėmis kovai su sukurtu priešu.

Mes esame gamtos dalis ir nuo senų senovės žmonės pagarbiai žiūrėjo į saulę. Jie pastebėjo ir gydomąsias saulės spindulių savybes, ir žalingą jų poveikį, todėl šioje sąveikoje visais laikais svarbiausias buvo saikingumas. Šiandien gi visaip kultivuojamas grožio “etalonas” – įdegęs kūnas, todėl paplito ir soliarumai, be to, visa turizmo pramonė pagrinde siejama su poilsiu prie vandens telkinių, oro ir saulės voniomis.

skaityti toliau

Šaltinis
 

Želmenų sultis žmonės pasaulyje vartoja jau apie 50 metų. Įdomu, kad tuo pačiu metu ir nepriklausomai vienas nuo kito susidomėjo želmenų sultimis išeivė iš Lietuvos, gyvenusi JAV,  Ann Wigmore ir japonų mokslininkas gydytojas ir farmacininkas Yoshihide Hagiwara. Ann Wigmore, matomai Onutė, gimusi 1909 m. Lietuvoje Kruopių miestelyje, vaikystę praleido netoli Papilės, Dumbrių km. Mergaitė gimė labai silpna, tėvai manė, kad ji ilgai neišgyvens,  ir paliko ją gimdymą priėmusiai žolininkei Marijai Repšienei,  aplinkinių vadinamai Bobulyte, o patys išvyko į JAV. Mat, jie buvo susiruošę kelionei dar prieš gimdymą. Mergaitę užaugino ir išleido į JAV ši “geroji Senelė”, taip ją vadino Ann Wigmore savo autobiografijoje.  Pragyvenusi JAV virš 20 metų ji pasijuto visišku ligoniu: pūliuojantis kolitas, storosios žarnos vėžys, migrena, iškritę dantys, o medikai nieko negalėjo padėti. Ann Wigmore išsigelbėjimo ėmėsi ieškoti Biblijoje, kurioje rado aprašymą, kaip visiškai pasiligojęs karalius pasveiko vartodamas  žolę.  Ji nusprendė ieškoti tos stebuklingos žolės ir parašė laiškus studentams, besimokantiems įvairiose pasaulio šalyse, prašydama atsiųsti ten augančių žolių sėklų.

skaityti toliau

Šaltinis
 

Bėgau vakar pro kiemo turgelį. Trys bobulytės viena per kitą kvietė apsiprekinti. Viena rodė geltonų tulpių puokštes, kita plastmasiniuose vazonuose eksponavo svogūnų laiškus ir krapus, o trečioji mane sugundė skaisčiai raudonais ridikėlių ryšulėliais. Dažniausiai perku produktus pagal tikslų sąrašą. O kartais per kelias sekundes mane vaizduotė nubloškia prie gardaus valgio lėkštės ir tuomet puolu atsakingai krauti į krepšį visus staiga sumanyto „dienos patiekalo“ ingredientus. Šį kartą teta Zosė su savo ridikais nenorėdama man pasufleravo šio vakaro meniu: skrudintos bulvytės su ridikėlių ir grietinės salotomis. Sakysit, nesveika tiek vakarui prisiryti, ir dar keptų bulvyčių? Čia tik priklauso nuo santykio – kiek į lėkštę prisidėsi bulvyčių, o kiek ridikėlių… Ruošdama vakarienę, klausiau savo mamos paskaitėlės apie ridikus. Ir iš kur ji tiek žino?!

skaityti toliau

Daigai yra labai vertingas ir sveikas maisto produktas. Tai atrado beveik prieš 5 000 metų kiniečiai. Kinų jūreiviai, ieškodami naujų žemių, plaukė Jangdzės upe aukštyn. Patyrę audrą ir pristigę maisto, jie ėmė maitintis išlikusiomis pupelėmis, kurios nuo drėgmės buvo pradėjusios dygti. Jūreiviai pastebėjo, kad sudygusios pupelės ne tik skanios, bet ir suteikia jūreiviams jėgų. Taip buvo atrastas naujas ir sveikas maisto produktas – daigai.

skaityti toliau

Šaltinis
 

Kinai teigia, kad padidinti savo energiją, gyvybines jėgas ir net pasiekti harmoniją galime tinkamai maitindamiesi. Skirtingai nei vakarietiškos mitybos kriterijai – kalorijų kiekis, angliavandeniai, vitaminai ir riebalai, kinų mityboje svarbiausias yra energetinis ir šiluminis maisto poveikis organizmui. Kinams nesuvokiamas vakariečių paviršutiniškas maisto produktų pasirinkimas. Maistą jie renkasi labai kruopščiai ir atidžiai.

skaityti toliau

Šaltinis