Polis Bregas buvo ne tik sveiko gyvenimo būdo propaguotojas, bet ir idealios sveikatos pavyzdys: sulaukęs devyniasdešimties, jis buvo judrus, lankstus, ištvermingas. Jis aktyviai sportavo, buvo nuolat žvalus ir nežinojo, kas yra nuovargis. Jei ne nelaimingas atsitikimas – jis nuskendo, eidamas 95 metus, tai P. Bregas tikrai būtų pasiekęs užsibrėžto tikslo – gyventi 120 ir daugiau metų.. Gydytojai, stebėję jo organizmo būklę, tik gūžčiojo pečiais: visi duomenys atitiko jaunuolio sveikatos parametrus..
P. Bregas mėgo sakyti, kad tai, ką jis pasiekė, gali pasiekti kiekvienas. Sveikatos nusipirkti neįmanoma, ją galima tik palaikyti optimalioje būsenoje savo nuolatinėmis pastangomis. Terminą “fizinė kultūra” apima racionali mityba, gyvenimo būdas, grynas oras, psichologinis nusiteikimas (optimizmas), fiziniai pratimai, vandens ir saulės procedūros. Galima tvirtinti, kad kiekvienas žmogus, pasirinkdamas vienokį ar kitokį gyvenimo būdą, vienokį ar kitokį mitybos, judėjimo aktyvumo režimą, psichinį nusiteikimą, tam tikru mastu pats nustato savo gyvenimo kokybę ir terminą.
Žmogus negali laužyti savo prigimties, ir norėdamas išlikti sveiku, jis turi pakeisti savo psichologiją, savo pažiūras į natūralių poreikių esmę. Kai tai suprasime, ilgaamžiškumas bus norma. Savo sočiais laikais mes beveik pamiršome, kas yra tikroji mūsų organizmo reikmė judėjimui, grynam orui, maistui. Dabar žmonės alkiu dažniausiai laiko lėtinę gastritinę neurozę, susidariusią dėl įpročio valgyti kelis kartus per dieną, net jei kartais valgyti ir nesinori..
Visa, kas gyva gamtoje, jei jų nepražudo nepalankios sąlygos, išgyvena visą jam skirtą laiką. Žmogus – vienintelė išimtis iš taisyklės, jis pats susikuria sau neįmanomas gyventi sąlygas. Teoriškai mes visi trokštame ilgo gyvenimo, o praktiškai jį susitrumpiname iki minimumo.. Atrodytų, kad ilgas gyvenimas ir gera sveikata turi būti taisyklė, bet – deja (!) – tai yra išimtis. Maisto – gausa ir įvairovė, vis daugiau vaistų, o sveikų žmonių – vis mažiau, ligos vis įvairesnės ir pavojingesnės.
Kiekvienos ligos pagrindas yra priežastis, kurios negali pašalinti jokie vaistai. Vienas iš P.Brego patarimų – maitintis maistu, artimu, kiek tai įmanoma, natūraliems produktams ir vengti chemiškai apdoroto ir su cheminiais priedais maisto. Mūsų organizmas gali įsisavinti tik organines medžiagas – augalinės ar gyvulinės kilmės. Tai padeda išlaikyti rūgščių-šarmų balansą ir išvengti autointoksikacijos, kuri veda į acidozę – organizmo rūgštėjimą. Būkime budrūs – ne viskas parduotuvėse yra maistas – atsiminkime, kad komerciniai interesai neturi nieko bendra su mūsų rūpinimusi sveikata.
Stenkimės pastebėti pirmuosius acidozės požymius, nes acidozė yra klastinga, o gyvybė – tai ne savigyna. Kai organizmas užrūgštintas, jis dirba perkrovos režimu ir nesugeba pašalinti susikaupusių nuodų – rūgštinių šlakų. Prasideda autointoksikacija su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis – įvairiomis ligomis. Todėl stenkimės pastebėti pirmuosius acidozės požymius – pilkas apnašas ant liežuvio, galvos skausmus, kraujo antplūdžius į veidą, dirglumą. Pastebėjus šiuos požymius, patariama padaryti iškrovos dieną, o paskui pereiti prie šarminės dietos bei vengti rūgščios reakcijos produktų.
Šarminė dieta daugiausia sudaryta iš vaisių, daržovių, riešutų ir sėklų, taip pat pakankamai gryno švaraus vandens. Jei valgome mėsą, tai ne dažniau kaip du-tris kartus per savaitę. Reikia vengti riebalų, taip pat atsisakyti cukraus ir angliavandenių. Kitaip sakant – juos reikia naudoti natūralia forma vaisių ir daržovių pavidalu, o baltymų galima pakankamai gauti su riešutais ir saulėgrąžomis. Kai valgome šarminius produktus, jie pradeda valyti iš kraujo toksinus, ir savijauta greitai pagerėja.
Labai paprastai P.Bregas apibrėžė ir racionalią, subalansuotą mitybą: mūsų organizmas gali įsisavinti tik organines medžiagas, bet kurios neorganinės medžiagos yra tarsi svetimkūnis organizmui, kurį jis stegiasi neutralizuoti ir pašalinti, ir tai yra sunkus papildomas darbas. Taigi, svarbiausia – išimti visus neorganinės kilmės, “iškraipytus” – papildytus cheminėmis medžiagomis, daug kartų apdorotus, ilgai galiojančius, konservuotus produktus.
Polis Bregas buvo ir gydomojo badavimo pradininkas, bet tai atskira plati tema. Jis teigė, kad netinkamai gyvendami, mes save silpniname: už žalingus įpročius mes “baudžiami” ligomis, o už gerus – atlyginama puikia sveikata ir neišsenkančia energija. Liga yra signalas, kuriuo gamta parodo, kad organizmas yra perpildytas toksinų. Visa, ką mes galime padaryti – tai sustiprinti gyvybines jėgas taip, kad ligų gydymas būtų tik paties organizmo vidaus reikalas.
“Gyvenimo trukmė turi atitikti tą amžių, kurio gali sulaukti sveikas žmogus palankiausiomis sąlygomis”, – tvirtino Polis Bregas ir įrodė tai savo gyvenimu
. Jis teigė, kad yra dvejopi žmonės: vieni patys rūpinasi savo sveikata, kiti, užuot rūpinęsi savimi, visus rūpesčius užkrauna ant aplinkinių ir gydytojų pečių. Ir visuomet paklausdavo: “O kokiems žmonėms jūs priskiriate save?” ![]()














Kolkas man tokie dalykai – kosmosas
Mėsos nevalgau, bet be angliavandenių neištverčiau nė dienos. Ir be cukraus turbūt negalėčiau. Na nebent kasnors pažadėtų +10 metų prie gyvenimo. Pavydžiu žmonėms, turintiems tokią valią.
Comment by Sabina D. — 30 03 @ 8:03 pm
Sutinku, Sabina

Kol esame sveiki, atrodo, kad nėra būtinybės kažkaip ypatingai rūpintis sveikata. Beje, daugelis žmonių intuityviai jaučia, kas jiems yra į sveikatą, o kas ne
Na, o kai prispaudžia bėdos su sveikata.. darai viską ir net virš to visko.. ir supranti, koks turtas yra sveikata, ir kaip dažnai mes patys ją suardom..
Comment by Viltė — 31 03 @ 8:19 am
Tai tikra tiesa, kas sveikatą galima palaikyti tik atliekant sistemingus žingsnius, o ligos ateina nieko nedarant. Apskritai, ligas galima suskirtsyti į tas, kurios vystosi dėl vandens stygiaus organizme ir tas, kurios susijusios su organizmo užteršimu (intoksikacija) ir beveik visos iš jų – dėl organizmo užrūgštėjimo.
O jei kas nors jaučia padidėjusį potraukį saldumynams, tai 90 proc. atveju tai yra dėl organizme suaktyvėjusių grybelių (ypač Candida), lemblijų ar parazitų. Jiems angliavandeniai – energijos šaltinis. Kai šie mikroorganizmai ir parazitai pradeda jausti badą, išskiria tam tikras toksines medžiagas, kurios dirgina žmogaus centrinę nervų sistemą. Žmogus pradeda labai norėti saldaus. Teko bendrauti su mergina, kuri kartais net naktį keldavosi ir važiuodavo į visą parą dirbančią maisto parduotuvę nusipirkti ko nors saldaus. Jos organizme buvo labai didelis grybelių aktyvumas. Natūraliais būdais sutvarkius šiuos gyventojus, išvalius organizmą, poreikis saldumynams sumažėja ar net išnyksta.
Comment by Saldumynai... — 5 04 @ 5:35 pm
Ačiū, labai įdomus papildymas. Sutinku su jumis
Comment by Viltė — 5 04 @ 5:47 pm
Saldumynai rasete “O jei kas nors jaučia padidėjusį potraukį saldumynams, tai 90 proc. atveju tai yra dėl organizme suaktyvėjusių grybelių (ypač Candida), lemblijų ar parazitų. Jiems angliavandeniai – energijos šaltinis” … tai taip iseina, kad suvartoti saldumynai siems zmonems turi neiti i svori, bet netikiu, kad 90% saldumynu megeju yra bent normalaus svorio.
Comment by Aurelija — 9 06 @ 11:49 am