|
|
|
19 vas |
|
|
Buvo akcija parduotuvėje brokoliams ir vištų krūtinėlėms, tai sugalvojau naują receptą ta proga.
Brokolį pasmulkinti į atskiras šakeles ir dar mažesnius vienetus. Smulkiau, nei nuotraukoje. Ir mažiau jo.
skaityti toliau
Šaltinis
|
19 vas |
|
|
Iškvočiau feisbukinius skaitytojus, kokias arbatas jie mėgsta labiausiai. Ir taip nejučiom buvau įtikinta išbandyti variantą su imbieru, citrina ir medumi. Ir skanu, ir sveika.
Dariau ją taip. Gabalioką imbiero ir visą citriną (taip, su žievele) sutarkavau smulkiai (ai, dar kauliukus išrankiojau). Turintiems po ranka mėsmalę, rekomenduoju ja ir pasinaudoti.
Pridėjau kelis šaukštus medaus. Nežinau, kiek. Gal ne daugiau nei penkis. Nemėgstu labai saldžios arbatos.
skaityti toliau
Šaltinis
|
19 vas |
|
|
Man visada patiko receptai, kurių gaminimui nereikia begalės ingredientų ir laiko. Ir dar kad skanu labai gautųsi. Ir dar kad gautųsi. Kas pabandė Mafinus, tikiu, nenusivylė. O dabar sausainių receptas, kurį pagaminti pavyko net ir man. Už receptą ačiū „puikiajai-nuostabiajai ir dar fainai kolegei Laurai“ (apibūdinimo © – jos pačios).
- 250 g – kukurūzų dribsnių (dar vadinama cornflakes’ai);
- 385 g – kondensuoto saldinto pieno (standartinė skardinė);
- 300-350 g – riešutų ir džiovintų vaisių (aš naudojau mišinį Studentų maistas, nes ant pakelio gramai užrašyti);
- ir… viskas.
skaityti toliau
Šaltinis
|
17 vas |
|
|
Apie kuriuos dažnai net nesusimąstome. Pradėkime nuo mūsų laikysenos. Atrodytų, koks skirtumas – kumptelėjęs žmogus ar tiesus?
Pasirodo, mūsų taisyklinga laikysena taip pat įtakoja sveikatą. Dėl neteisingos laikysenos stuburas deformuojasi ir išlinksta, galima susirgti skolioze (stuburo išlinkimas į šoną). Mūsų laikais stuburo ligos labai paplitusios dėl sėdimo gyvenimo būdo, nejudrumo, neteisingos laikysenos ir mitybos.
Kai kurie žmonės tarsi “velka” save per gyvenimą – susimetę, susikuprinę, susigūžę.. Tuo tarpu taisyklinga laikysena – tiesi nugara, tiesūs pečiai, įtrauktas pilvas, pakelta galva. Sėdint taip pat reikėtų laikyti tiesią nugarą. Ar žinote, kad vaikščiojimas daugelyje sveikatingumo sistemų pavadintas fizinių pratimų karaliumi? Ėjimo metu – tiesia nugara, tiesiais pečiais, įtrauktu pilvu, iškelta galva ir spyruokliuojančiu ritmu – mes pajungiame visus kūno raumenis ir stipriname visą organizmą.
skaityti toliau
Šaltinis
|
15 vas |
|
|
Pimiausia – žvilgtelėkime, kas gi vyksta, kai nesimankštinam. Medikai tvirtina, kad pasyvus gyvenimo būdas yra priskiriamas prie gyvenimą trumpinančių faktorių. Jie teigia, kad bet kokia sveikatingumo programa turėtų prasidėti nuo to, kad būtų atsisakyta gyvenimą trumpinančių dalykų. Logiška? Žinoma, ir sunku tam prieštarauti.. Geri įpročiai gerina sveikatą, blogi – kenkia. Nepakankamas judrumas – vienas iš blogų įpročių..
Maža to, daug sėdėti ar gulėti – žalinga sveikatai. Ilgai sėdint, kraujotaka lėtėja ir kraujas nusistovi. Žmonėms, kurių darbas sėdimas, gali išsivystyti trombozė giliose blauzdų venose. Dirbantys tokį darbą žmonės turėtų daryti pertraukėles ir pasimankštinti ar bent pavaikščioti – suaktyvinti kraujotaką. Sėdėti taip pat reikia stengtis taisyklingai, tiesia nugara, nekryžiuoti, nedėti vieną ant kitos kojų.
skaityti toliau
Šaltinis
|
11 vas |
|
|
Yra daug metodikų, padedančių pasiekti sėkmę. Visi žinome, kad sėkmė yra efektyvi veikla. Efektyvių ir naudingų žmogui savybių atskleidimas yra labai svarbus, bet lygiai tiek pat svarbu žinoti, kokios mūsų savybės trukdo veiklą padaryti efektyvia. Neefektyvios savybės nepastebimai gali tapti įpročiais ir pradėti riboti mūsų gyvenimą, tuomet jokios sėkmės metodikos nepadės, kiek besistengtume.
Psichologai išskyrė ir sugrupavo dažniausiai pasitaikančius, ribojančius žmogaus veiklą įpročius. Jų yra daug, bet ryškiausi yra keli. Pirmasis – baimė žengti pirmą žingsnį. Labai daug žmonių dėl nepasitikėjimo savimi ir baimės būti nesuprastam nedrįsta žengti konkrečių žingsnių savo tikslams pasiekti. Labai gaila, bet kaip tik dėl šios priežasties daug nuostabių idėjų taip ir lieka neįgyvendintos, ir daug talentingų žmonių neatskleidžia savo dvasinio potencialo.. O juk kiekvienas žmogus yra unikalus ir talentingas..
skaityti toliau
Šaltinis
|
8 vas |
|
|
 Atslinkus gripo pavojui, kartais jau pasigirsta balsų, siūlančių organizmą rūgštinti ir tokiu būdu stiprinti imuninę sistemą bei atsparumą gripo sukėlėjams. Dauguma žmonių tiesiog pasimetę, juk iki šiol buvo skelbiama, jog reikia organizmą šarminti, norint išlikti sveikiems. Taigi, šarminomės, šarminomės ir nieko gero! Ir dabar ne vienas “sveikos gyvensenos” šalininkas skundžiasi prastu virškinimu, nuovargiu. Aš pati irgi buvau įklimpusi į tą “šarminimosi” liūną, bet mane išgelbėjo kviečių želmenų sultys, kurios stipriai didina skrandžio sulčių rūgštingumą. Nuo šių sulčių iš karto savijauta labai pagerėjo, atsirado daug energijos, ir šios sultys man buvo skanios.
skaityti toliau
Šaltinis
|
6 vas |
|
|
 Nuo kada kriaušės pradėtos auginti Lietuvoje, tikslių žinių neturima. Kultūrinės kriaušės pirmą kartą minimos 1678 m. Vilniaus apskrities Pavytinės dvaro inventoriaus sąrašuose. Iki XIX a. pabaigos kriaušės daugiausia buvo auginamos dvarų bei vienuolynų soduose, kuriuose buvo auginamos ne tik vietinės, bet taip pat iš Vakarų Europos įvežtos kriaušių veislės. XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje kriaušes jau pradėjo auginti valstiečiai savo soduose. Tačiau po 1928 – 1929 m. šaltosios žiemos dalis šalčiams neištvermingų veislių kriaušių respublikos soduose žuvo. 1930 m. Lietuvos soduose (be Vilniaus krašto) augo 424 000 kultūrinių kriaušių. 1952 m. visų kategorijų ūkiuose – 217 400, 1965 m. – 374 000, 1974 m. – apie 400 000 (sudarė apie 5 proc. visų sodų ploto).
skaityti toliau
Šaltinis
|
« Newer Posts
© 2010 UAB „Eckes-Granini Lietuva“. Visos teisės saugomos.
Kontaktai: Savanorių pr. 1, LT-03116 Vilnius, Lietuva. Telefonas: +370 5 213 2354, faksas: +370 5 213 1125, el. paštas: info@sultys.eu
|
